Patentų Fronte Šis Tas Naujo

Europos Patentas ateina! Prieš dvi savaites buvo pašalintos pagrindinės kliūtys dėl vieningo Europos patento atsiradimo. Bus galima laukti paprastesnių procedūrų, mažesnių kaštų ir patogesnio palaikymo. Ar ne per daug gražu, kad būtų tiesa?

Morališkai byrančioje ir ekonomiškai silpstančioje Europoje bendrą dvasią ir ryžtą palaikyti stengiamasi tokiomis iniciatyvomis, kurios dar labiau integruotų ir sujungtų valstybes, kad žmonių sąmonėje Europa atrodytų kiek įmanoma vientisesnė. Gal neatsitiktinai pajudėjo ir vieningo Europos Patento kūrimo reikalai, kurie buksavo nuo praeito amžiaus devintojo dešimtmečio.

Europos Patentas mirė, tegyvuoja Europos Patentas!

Visiems turintiems pradinių žinių apie pasaulinę patentų sistemą, kiltų klausimas – kam naujas Europos Patentas, jei jau yra Europos Patentas…?  O gal tai bus tas pats Europos Patentas, tik su šiek tiek pakeitimų?

Manau galima vadinti ir vienaip ir kitaip, bet geresniam supratimui padėtų šis “seno” ir “naujo” Europos Patentų palyginimas:

Senas Europos Patentas

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Europos Patento paraiška iki tam tikro etapo yra nagrinėjama centralizuotai – Europos Patentų Biure, o vėliau patentas išplėtinėjamas į pasirinktas Europos valstybes. Tuomet kiekvienoje valstybėje yra atliekamos vertimo ir “popierinės” procedūros, po kurių kiekvienoje valstybėje atskirai išduodamas patento sertifikatas. Tuomet patento gynimas ir palaikymas ir toliau vykdomas kiekvienoje valstybėje atskirai.

Ką tai reiškia piniginiu aspektu? Pirmoje eilėje kainuoja patentų apibrėžties vertimai į nacionalines kalbas. Jei apibrėžtis nedidelės apimties, vertimo kaštai nėra dideli, tačiau neišvengiamai reikia samdyti vietinį patentinį patikėtinį, kad šis vertimus pristatytų konkrečios valstybės patentų biurui. Dažnai patikėtinio honoraras yra didesnis nei vertėjo. Vėliau, mokant išdavimo ir metinio palaikymo mokesčius, taip pat reikia mokėti rinkliavas kiekvienoje valstybėje atskirai ir kiekvienam veiksmui atlikti samdomas patentinis patikėtinis, kuris už kiekvieną veiksmą ima nuo 50 EUR iki 200 EUR ir taip kiekvienoje valstybėje, kurioje norima išplėsti patentą. Prie to eina valstybinės rinkliavos, kurios sumoje atsieina dar daugiau nei atstovas.

Esant tokiai patentų sistemai, intelektinės nuosavybės teisės ginamos taip pat kiekvienoje valstybėje atskirai. Išlaidos sunkiai įsivaizduojamos.

Naujas Europos Patentas

Pagal naująją tvarką Europos Patentas bus nagrinėjamas ir išduodamas centralizuotai iki pat galo ir įsigaliotų visose Europos Sąjungos valstybėse iš karto. Ta proga, atkrenta daugelis vertimo kaštų ir mažiau tenka samdyti profesionalių atstovų kitose šalyse. Vėliau, nuo trečiųjų patento galiojimo metų, mokamas tik vienas metinis mokestis. Ir didžiausias gėris – patentas dengia visą Europos Bendriją. Preliminariais vertinimais, patento išdavimo procedūra atpigtų 40-70 %, o metinių mokesčių sumos mažėtų kartais.

Kalbant apie teisių gynimą teismuose, pakaktų duoti tik vieną ieškinį visai Europos Sąjungos teritorijai. Kitaip sakant, bylinėjimasis tampa įmanomas! Beje, būtent vieningos teismų sistemos sukūrimas ir buvo didžiausias iššūkis, dėl kurio strigo visas naujojo Europos patento sukūrimas.

Tai visgi Naujas ar Senas?

Tai, kaip pavadinsime naująją tvarką, didelės reikšmės neturi, bet kadangi Europos Patento procedūros paliekamos Europos Patentų Biurui, būtų galima sakyti, kad tai tas pats senasis Europos Patentas, tik su kardinaliais pakeitimais. Iš kitos pusės, tie pasikeitimai tokie stiprūs, kad patentą būtų galima laikyti naujai sukurtu.

Kokia nauda ir kada ja galės džiaugtis išradėjai?

Kaip jau buvo galima suprasti, perpus ar net kartais sumažėję patento išdavimo ir palaikymo kaštai yra pakankamas atsakymas į naudos klausimą, tačiau turint galvoje automatiškai visose valstybėse išplėstą Europos Patento galiojimo teritoriją, galima būtų skaičiuoti, kad už tuos pačius pinigus, pareiškėjai gaus dešimtis kartų daugiau naudos nei anksčiau. Juk seniau ir dabar net didelės kompanijos išplėsdavo savo patentus vos keliose didžiausiose Europos valstybėse, nes tik tada patentavimas atsipirkdavo.

Nepaisant to, kaip džiugiai skambėtų ši žinia, daug vilčių dėl greito naujojo patento sistemos įsigaliojimo nedėčiau. Turint galvoje, kad bendro patento sistema buvo kuriama jau daugiau nei 20 metų, akivaizdu, kad nepaisant svarbių proveržių strateginiuose sprendimuose, parengiamųjų darbų bus likę dar daug. Jei kas nors verstų lažintis, statyčiau už 3-5 metų laikotarpį nuo dabar. EPO prezidentas taip pat jokių konkrečių datų nežada.

Taigi išradėjams, kurie patentuoja šiandien, sutaupyti vilčių nedaug, bet delsti ir laukti būtų per didelė prabanga. Šiandien pasaulyje yra daug kuriančių žmonių ir kompanijų, tad laukimas patentuoti bent metus, daugeliu atvejų lems, kad kažkas suskubs tai padaryti greičiau. Patyrę patentuotojai tai gerai supranta, tad nevertėtų laukti duobės paduotų paraiškų skaičiuje. Kita vertus, jei paduodama PCT tarptautinė paraiška, Europos patentui laikas ateina tik po 30 mėnesių nuo prioriteto datos. Taigi, visko gali būti, kad europiečiai suspės.

Europos vienybė yra gerai, jei tik padės sutaupyti pinigų ir tai paskatins inovacijas.

 

 

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *