Blogiau Maža ar Lėta Kompanija?

Pirmasis lazeris

1961 m. sukurtas pirmasis lazeris (šaltinis: Wikipedia)

Šių dienų pasaulyje, kur informacija perduodama megabitų ar net gigabitų per sekundę greičiu, technologijos vystosi greitai. Telefonų gamintojai laiko norma kas pusmetį išleisti vis modernesnį išmanųjį telefoną, automobilių modeliai atnaujinami kone kasmet. Ir visi kaip susitarę kartoja “jei kažką darai, tai daryk kiek įmanoma greičiau, kitaip aplenks konkurentai”.

Integrated Optics yra aukštųjų technologijų startuolis, kuris kuria ir gamina lazerius. Atrodytų, kas kas, bet lazeriai turėtų tobulėti sparčiai, – juk toks “high-tech’as” ir tiek protingų žmonių prie to dirba. Ir atrodytų, kad jei ši kol kas nykštukinė kompanija tuoj pat neįdarbins bent 15-os aukštos kvalifikacijos specialistų ir neinvestuos į gamybą bent 5 milijonų litų, ji pasmerkta pralaimėti konkurencijos lenktynėse.

Devintojoje istorijos dalyje pabandysime parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo tos aukštųjų technologijų lenktynės ir kiek mitų apie tai yra prikurta.

Lazerių mokslas stagnuoja

Istorija rodo, kad didelė dalis su lazeriais susijusių išradimų buvo sukurta per penkerius metus nuo pirmojo lazerio sukūrimo, t.y. 1961-1966 metais. Tuo laikotarpiu buvo suformuluoti pagrindiniai lazerizmo principai, netiesinės optikos pagrindai ir pagaminti pirmieji lazerių komponentai, kokie dar iki šiol naudojami. Jei nueisite į optikos gamyklą, pamatysite pjovimo ir poliravimo stakles, kurių principas nesikeitė gerus 50 ar 100 metų, tad kai kurios kompanijos dar ir dabar sėkmingai naudoja dešimtmečių senumo įrangą.

Žinoma,per likusius 40 metų atradimų padaryta – ypač išvystytos skaidulinių lazerių ir puslaidininkinių lazerių technologijos, kurios pamažu bando išstumti jau “užsisėdėjusią” kietojo kūno lazerių technologiją. Tačiau kai kuriose srityse ir taikymuose, vadinamieji DPSS (diodais kaupinami kietakūniai) lazeriai išstumti nebus, lygiai kaip ir šiandienos pramonėje vis dar karaliauja anglies dvideginio, o biotechnologijose – argono dujų lazeriai.

Skamba  sudėtingai, bet pagrindinė mintis yra ta, kad paskutinius dešimtmečius lazerių pramonėje neįvyko didelių revoliucijų, kurios būtų stipriai pakeitusios šios pramonės šakos struktūrą. Ir gyvenimas čia teka gana iš lėto.

Lazerius kuria pavieniai asmenys

Atrodytų, kad tik didelė mokslininkų komanda gal patobulinti ar išrasti naujo tipo lazerį. Iš tikrųjų, kartais tai teisybė. Tačiau daugeliu atveju, lazerius patobulina arba išranda 1-2 mokslininkai arba inžinieriai. Net didelėse kompanijos prie naujo lazerio kūrimo paprastai dirba mažos komandos, turinčios optikos specialistą, elektronikos specialistą ir mechanikos projektuotoją. O tiksliau, naujo lazerio idėja dažniausiai šauna tik vienam iš jų ir, priklausomai, kuriam specialistui šovė idėja, tos srities patobulinimas ir bus įgyvendinamas. Pavyzdžiui, jei mechanikas sugalvos, kaip galima efektyviau palaikyti lazerio temperatūrą – kad šis neperkaistų – visa komanda adaptuos jau egzistuojantį lazerį naujam temperatūros palaikymo būdui. Aplink šią “šerdį” didelė kompanija apstato gausybę pagalbinio personalo – vieni užsakinėja komponentus, kiti kažką tikrina, plauna, skaičiuoja, treti – renka ir sistemina informaciją ir t.t.

Lazerio kūrimas paprastai skaičiuojamas pusmečio arba metų tikslumu, kartais su vienerių metų paklaida. Ir tai nebūtinai taikoma labai revoliucingiems patobulinimams. Mechanikos komponentų prototipų gamyba trunka 2-3 mėnesius, sudėtingesni optikos komponentai gali būti pagaminami ir per pusmetį. Gavus visus komponentus, vyksta darbas laboratorijoje – komponentai surenkami, testuojami ir derinami. Tai gali tęstis dar 2-3 mėnesius. Tada nustačius, kuriuos komponentus reikėtų perprojektuoti ir perdaryti, kartojasi gamybos ciklas. Taip gali susidėti 3-4 ciklai, kol gaunamas reikiamų parametrų lazeris. O laiko skalėje jau turime prabėgusius metus ir tik tuo atveju, jei viskas vyksta sklandžiai.

Taigi, vieną mitą jau galime paneigti – lazeriai netobulėja šviesos greičiu, o kiekvienas lazerio kūrimo projektas šiaip ar taip neįvyks per pusmetį. Šiame procese svarbiau ne greitis, o nuoseklumas ir patirties panaudojimas, išvengiant daug laiko kainuojančių klaidų.

Kodėl niekas dar negamina tokių mažų lazerių?

Integrated Optics turi tikslą nustebinti lazerių naudotojus ypač mažu lazerių dydžiu ir gerokai mažesne nei konkurentų kaina. Atrodytų, kaip gali būti taip, kad didžiosios lazerių kompanijos iki šiol nesugebėjo pagaminti tokių mažų lazerių? Prielaidos tam yra dvi:

1. Kurti ekstremalių parametrų lazerį yra didelė rizika. Didelėje kompanijoje, įskaitant visą aptarnaujantį personalą, toks projektas gali kainuoti labai brangiai, užtrukti ilgai, jau nekalbant apie technologines permainas. Garbaus amžiaus inžinieriai yra pratę sukioti varžtus, kuriuos patogiai galima suimti pirštais. Viso to rezultatas – dažnai 1 x 2 m dydžio lazeriai su patogiai ir erdviai išdėstytais komponentais.

2. Gali tekti perdaryti lazerių surinkimo vietas, permokyti gamyboje dirbančius darbuotojus. Čia panašiai kaip renovuojant labai seną medinį namą, kada daug lengviau pastatyti naują. Daugelis didelių kompanijų negali sau to leisti – kuris pelningai dirbančios kompanijos, kurios akcininkai yra įpratę kasmet gauti dividendų, vadovas sugebės visą pelną reinvestuoti? Reikia drąsos ir supratingų akcininkų.

Antroji priežastis dažniausiai ir lemia, kodėl automobilių gamintojams taip sunku pereiti prie elektromobilių gamybos o popierinių laikraščių leidėjams pereiti prie elektroninių portalų.

Integrated Optics rinkosi visai kitą lazerių gamybos būdą, kur atsisakoma gremėzdiškų optikos laikiklių ir ilgo rankinio derinimo. Startuolio gamybos technologija labiau primena elektronikos plokščių surinkimą, taigi su laiku ją bus galima visiškai automatizuoti, išvengiant žmogiškojo faktoriaus.

Tai visgi kas yra blogiau?

Atsakant į šio straipsnio temą, reikėtų įvertinti, kokius privalumus ir trūkumus turi Integrated Optics, lyginant su milijonines apyvartas generuojančiomis lazerių pramonės senbuvėmis.

Trūkumai:

  • Ribotas biudžetas, todėl galima sau leisti padaryti mažiau klaidų
  • Riboti žmogiškieji resursai, todėl negalima kurti daug produktų vienu metu ir taip sumažinti galimos produkto nesėmės riziką
  • Ribotos žinios ir kompetencijos – galimybė suklysti dėl patirties stokos.

Privalumai:

  • Sprendimai vidutiniškai priimami per 2-8 valandas
  • Maža komanda bendrauja ir dirba efektyviau
  • Dirbantys kompanijos savininkai yra 100% motyvuoti ir dirba ne dėl didesnio atlyginimo ar premijos
  • Daugiau dėmesio skiriama komunikacijai su mokslo atstovais (ypač kai pritrūksta patirties)
  • Didesnės galimybės pritraukti finansavimo per ES programas

Viską įvertinus, Integrated Optics akcininkai gali jaustis gana patogiai – nors resursai riboti, sprendimų priėmimo greičio gali pavydėti daugelis didelių kompanijų. Kaip didžiuodamasis pasakė a.a. Steeve’as Jobs’as “mes esame didžiausias startuolis planetoje”, ta pačia dvasia gyvena ir Lietuvos lazerių nykštukinė kompanija. Kad taip iki Šv. Kkalėdų jų laboratorijoje sužibtų pirmasis pagamintas lazeris!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *